Kristupas Sabolius
Rašytojai ir vaizduotė

Vaizduotė yra pirmoji rašytojų materija, iš kurios minkomi tekstų kūnai. Nors neretai literatūros kūrinyje ieškome kaip nors atskleistos tikrovės, šiosios gyvybė išlieka tiesiogiai priklausoma nuo skaitymo metu sužadintų įsivaizdavimų. Štai čia ir paradoksas – teksto tikrovė užsiliepsnoja tik tuomet, kai ją įplieskia vizijos jėga. Ko gero, tiksliausiai šią įtampą savo veikale Įsivaizduojami gyvenimai užčiuopė Marcelis Schwobas. Aprašęs išgalvotas realių istorinių personažų biografijų versijas, jis pastebėjo, kad fikcijos prasmė išryškėja konkrečiose detalėse ir beveik medžiagiškame patyrime. „Menas atsiduria kitoje bendrųjų idėjų pusėje, neaprašo nieko kita, tik tai, kas individualu, netrokšta nieko kita, tik tai, kas unikalu. Neįslaptina, bet išslaptina“. Būtent todėl nėra rašytojo, kurio negalėtume aptarinėti vaizduotės požiūriu. Verčiau galime pasirinkti įvairių autorių vaizduotes, jų veikimo būdus, technikas ir galimybes, kurios atgaivina įvairias skirtingų gyvenimų versijas.

Kristupas Sabolius, rašytojas ir Vilniaus universiteto filosofijos docentas, tyrinėja įvairias kūrybingumo formas bei analizuoja prieštaringą vaizduotės vaidmenį Vakarų mąstymo teorijose. Kartu su Tomu Ramanausku išleido kūrybinių įkvėpimų knygą Žmogus, kuris žinojo viską bei paruošė kūrybingumo mokymų kursą, veda vaizduotės lavinimo laboratorijas. Taip pat yra trijų mokslinių veikalų, kuriuose nagrinėjama vaizduotės tema, autorius Proteus and the Radical Imaginary (2016); Įsivaizduojamybė (2013); Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija (2012). Dėsto estetikos, šiuolaikinės meno filosofijos ir vaizduotės teorijų kursus, bendradarbiavo kuruojant keletą parodų. 2006 m. išleido debiutinį romaną Bloga knyga, parašė keletą pjesių bei scenarijų kino filmui Lošėjas (bendraautoris rež. Ignas Jonynas), kuris 2014 m. buvo pripažintas geriausiu metų filmu Lietuvoje.

Free WordPress Themes, Free Android Games