Lietuvos spaudos statistikos duomenimis, išleidžiamų knygų skaičius per metus krito 2 proc., o lyginant duomenis nuo Nepriklausomybės atgavimo, nežymus smukimas jaučiamas kasmet. Tokioje konkurencingoje terpėje kūrėjams tampa vis sunkiau prasimušti į rinką ar sudominti skaitytoją. Vis dėlto kai kuriuos menininkus atranda pačios leidyklos, vienas tokių pavyzdžių – Žygimantas Kudirka, muzikiniame pasaulyje geriau žinomas Mesijaus pseudonimu, tačiau ne ką menkiau atpažįstamas ir teksto mylėtojų gretose. Neseniai Ž. Kudirka išleido knygą, kurios tekstai netelpa į įprastus eilėraščio rėmus, o pristatymas panašėja į savotišką spektaklį.

„Mūsų ausiai įprastos eilės dažniausiai įvardija autoriaus jausmus, o mano tekstuose jausmai susipina su informacija, nuogirdomis, referencijomis, skatina skaitytoją atlikti tam tikrą veiksmą ar net sukelia fizinį efektą, – pasakoja Ž. Kudirka. – Internetas leidžia sužinoti daug ir bet kokia tema, todėl kiekvienas mano tekstas yra tarsi mažas universitetas – tiek man pačiam, tiek ir skaitytojui. Nemėginu konservuoti senųjų žanrų, nors visa tai, ką veikiu, galima laikyti dadaizmo, futurizmo, galbūt net fluxus idėjų tąsa.“ Jo nuomone, kiekviena karta turėtų atrasti savo kūrybos toną, tuomet ir konkurencija neturėtų taip gąsdinti.

Skaitant įvairių meninių krypčių tekstus, gali susidaryti įspūdis, kad rašoma spontaniškai, paklūstant minčių srautui, tačiau autorius atskleidžia visai kitą kūrybinio proceso eigą. Kelių minučių trukmės tekstui Ž. Kudirka ieško nišinių temų, gilinasi į jas, renka medžiagą, net atlieka savotišką tyrimą tol, kol tema tampa iki skausmo aiški – tik tada viską užrašo ir didžiąją dalį, kuri pasirodo nereikalinga, vis tiek išbraukia. Galbūt todėl iš pirmo žvilgsnio paprastas tekstas dažnam skaitytojui įsimena ilgam, o tie, kurie nori bent iš dalies pagauti mintį, prie kūrinio grįžta ne kartą.

Ne mažiau svarbu kūrėjui domėtis ir kitų darbais, skaityti ne tik aktualijas, tačiau ir grožinę literatūrą: „Man patinka literatūra, kurioje susipina radikalumas, fantazija, fantastika, jausmai ir informacija, proza, kurios kiekvienas sakinys kaip poezija. Taip pat patinka poezija, kuri „nesiseilėja“, yra griežtesnė ir radikalesnė, galima sakyti – proziška“, – sako Ž. Kudirka.

Nors Ž. Kudirka ir priklauso tam laimingųjų kūrėjų ratui, kuriam neteko mindyti leidyklų slenksčio, negalima teigti, kad pasiūlymas išleisti knygą atsirado tiesiog savaime. Kūrėjas ilgą laiką dalyvavo įvairiuose skaitymuose, bendravo su klausytojais, tekstus skelbė internete, nuolatos domėjosi įvairiomis temomis, kurias išnaudodavo kūrybai, todėl, galima sakyti, jog išleista knyga – įdirbio ir didelių pastangų rezultatas.

Ž. Kudirkos knygos „XXI a. Kudirka“ pristatymas-performansas, kurį autorius atliks kartu su muzikantu Adu Gecevičiumi, taps antrus metus iš eilės vyksiančio „Skaitymo festivalio“ atidarymo renginiu. Festivalį, vyksiantį rugsėjo 7–10 d., organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Įvairūs nemokami edukaciniai užsiėmimai, paskaitos, knygų pristatymai, parodos, spektakliai bei koncertai dalyvių lauks bibliotekos vidiniame kiemelyje. Visa festivalio programa ir daugiau informacijos – interneto svetainėje: http://festivalis.amb.lt.

 

[link to=”http://www.kaunoaleja.lt/konkurencinga-leidybos-rinka-jaunuju-kureju-negasdina/”]Kauno alėja[/link]

Free WordPress Themes, Free Android Games